Kai pradėti jausti, kad kiekvienos dienos darbai nusibosta, ką ten darbai, kai jau ir anksčiau mieli pomėgiai nusibosta, supranti , kad reikia bėgti nuo kasdienybės.
Geriausia bėgti, ten kur dar nebuvai...Šį kartą mano pabėgimas nuo kasdienybės buvo pasimokymas daryti medžio raižinį. Pirmą kartą dariau medžio raižinį! Mokė mane tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė.
Utenoje veikia tradicinių amatų centras "Svirnas", vienijantys įvairių amatų meistrus, bei rengiantys įvairius mokymus, bei edukacines veiklas. Ten Odeta ir mokė raižyti medį bei atspausti raižinį ant popieriaus.
Maniau ateisiu, duos man gražų liaudies meno pavyzdį, atsisėsiu ir ramiai atsipalaidavusi pakopijuosiu...Bet buvo kitaip...Ilgai rinkausi lentelę ant kurios raižysiu. Lentelės buvo tai liepos medžio. Išsirinkau tą , kurios viename šone medžio liepos žievės likę, patiko man ta lentutė. Galvojau vienaip, kitaip ir apsisprendžiau , kad raižysiu paprasčiausią liepos lapą. Vat taip, ant liepos lentos liepos lapą.
Tolokai mano liepos lapas gavosi nutolęs nuo gerųjų liaudies meno pavyzdžių...
Bet bėgant nuo kasdienybės svarbu ne darbo rezultatas, o procesas. O procesas tikrai patiko! Grįžau nešina ne tik raižinio spaudu, bet ir gera energija.
Na gi pažiūrėkite, juk tokia gera Odetos energija paprasčiausia neįmanoma neužsikrėsti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą