atvirutė eglutė

  Leiskite sau svajoti ir svajonėm išsipildyti 

 Pagalvojau, kad daugiausia kalėdinių šventinių atviručių esu padariusi naudojant eglutės motyvą. Tos eglutės tikrai buvo įvairios ir nebūtinai žalios... Bet šiemet  eglutė -žalia, o žalia- tai leidimo, skatinimo judėti, atsinaujinimo spalva. Tebūnie kitais metais "žalia šviesa" svajonėm...
 Šios atvirutės padarymo idėja atsirado dar ankstyvą rudenį. Tada dalyvavau tautodailininkės Odetos Bražėnienės medžio raižymo mokymuose. Išraižiau ir atsispaudžiau "saulutę". Ir vat, gruodžio mėnesį išsitraukiau  tos "saulutės" medžio raižinį  ir naudojant frotažo techniką padariau kalėdines atvirutes su žalia eglute.

  Frotažo technika tikrai turi dideles galimybes kuriant atvirutes. Ir tikrai nebūtina turėti raižinį šiai technikai, tai gali būti bet koks reljefinis paviršius, kad ir paprasčiausia neobliuota lenta. Ant reljefinio paviršio dedamas popierius ir trinamas pieštuku ar kreidele ir taip išgaunama įdomi piešinio faktūra.
 Pabandykite!  

kai reikia vizitinių kortelių

 Kai reikia vizitinių kortelių aš jas imu ir pasidarau.
 Jau nepamenu kada paskutinį kartą spaustuvėje užsisakinėjau vizitines korteles. Na, nepatinka man tas standartinių išmatavimų popierinis lapelis su atspaustu telefonu, juk iš ties, jis nieko svarbaus ir esminio nepasako apie tave ir tavo veikla, tai tiesiog popieriukas su skaičiukais. Beje, jai telefono numerį užrašytum ranka , tai tas lapeliukas būtų daug informatyvesnis. O šiaip,  visus telefonų numerius seniai gali "laikyti" telefone, o interneto informacijos jūra plati ir gili ir mokėk joje plaukioti . Taigi , kam tas nuobodus lapelis ?...
 Geriau -savita, originali, rankų darbo vizitinė kortelė. Aš pati nedarau "vieno kirpimo" kortelių, kiekvieną kartą jos būna skirtingos.
 Šį kartą tokios - su vasarą darytu tikrų žolynų popieriumi.  Turint tokį popierių, atsiprintinti lapą su vardu ir pavarde, bei išsipjauti stačiakampius ir juos susegti -nesudėtinga. Patarimas būtų, jai nereikia didelio kiekio, vardą ir pavardę užrašykite ranka, taip vizitiniai kortelei suteiksite papildomo išskirtinumo. Man šį kartą reikėjo kiek daugiau nei kelių.

marginimas vašku-sudėtinga, bet įmanoma

 Man margučių marginimas vašku visada atrodė gan sudėtingas darbas. Juk neatsisėsi prie stalo ir nepradėsi iš karto paišyti vašku. Reikia susirasti  pati vašką, juk geriausiai tinka tikras bičių vaškas, susimeistrauti įrenginį , kur tirpdysi tą vašką , dar pasidaryti tinkamą piešti vašku "pieštuką", pagaliau susiruošti kelių spalvų dažų tirpalus, o jei norėsi , kad jie būtų  natūralus, tai reikia pridėti laiko kilometrą , kol mirkysi kokius burokus , ar ilgai virsi svogūnų lukštus...Taigi paskutinis darbelis išsivirti kiaušinius atrodys tikrai menkas.
 Bet šiais metais aš pasiryžau ir pasiryžti man padėjo margučių marginimo meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, kuri Utenos tradicinių amatų centre "Svirnas" rengė marginimo pamokas. Ankščiau esu aprašiusi kaip aš Odetos vedama raižiau medį : http://www.aliaipapuosalai.lt/2015/08/pabegimas-nuo-kasdienybes-arba.html .
 Po poros valandų margučių marginimo grįžau su keliais pirmaisiais vašku margintais margučiais ir ryžtu šiais metais šeimai pasiūlyti būtent tokį margučių marginimo būdą.
 Štai toks buvo mano pirmais gyvenime kiaušinis numargintas vašku.

 Šeštadienį mano šeimos vyrai pasirodė šauniai. Sumeistravo vaškui marginti reikalingus daiktus.
 Štai kaip viskas gražiai atrodė prieš pradedant marginti. Namuose pasklido bičių vaško kvapas...

 Pats paišymas vašku, iš ties malonus. Taškelių brūkšnelių kompozicijos savaime šauniai dėliojasi. Tiesa, supratau, kad numarginti tradiciniais lietuviškais raštais reikia  griežtai laikytis marginimo schemos bei taškelių brūkšnelių dėjimo technikos ir kad patirtis šiame darbe tiesiog būtina. Aš vis nuklysdavau... Bet marginimo rezultatas visiem patiko. Štai tokie gavosi mūsų šeimos margučiai.

 Iš šitų šešių mano margintas tik vienas. Pabandykite atspėti kuris?  Man teko kiaušinių merkėjos į dažus pareigos, kadangi vienam kiaušiniui nuspalvinti naudojom kelias spalvas, tai vis gi, daugiau laiko praleidau ne margindama vašku, o merkdama kiaušinius į dažus. Beje, apie dažus, naudojom medvilnei dažyti skirtus dažus. Jei kitais metais šeimyna užsimanys vėl marginti vašku, pasižadu pasidaryti tinkamus tokiam marginimui augalinius natūralius dažus.
 O, čia autodailininkė Odeta Tumėnaitė–Bražėnienė pasakoja apie kiaušinių marginimą vašku.

P.S mano numargintas margutis iš kairės pusės pirmas vidurinėje eilėje, na tas su gėle.

kalėdiniai sveikinimai arba meduolis paštu

 Mėgstu daryti atvirutes, mėgstu siųsti sveikinimus paštu.
 Kažkada buvau surinkus daugumą darytų atviručių ir sudėjus į šį straipsnį :http://www.aliaipapuosalai.lt/2013/12/kaledines-atvirutes.html
 Bet šie metai kitokie. Šiais metais nutariau draugams siųsti ne atvirutę, o kalėdinį meduolį.
Šiemet, belaukiant Kalėdų namai kvepėjo meduoliais.

 Kol jie kvepėjo, mano galvoje mintys kirbėjo, kaip gi gražiai šventiškai ir saugiai nusiųsti juos paštu.
Sugalvojau atvirukišką įpakavimą.

 Meduolį dėsiu ant storesnio gofruoto popieriaus ir perrišiu dekoratyvine virvele, ta pati virvelė apjuos ir plonesnį viršutinį popierių.

 Taigi per popieriuje įkirstas skylutes perveriu virvelę ir kišu meduolį po ją.

  Svarbu virvelę įtempti, kad meduolis priglustu prie popieriaus.

 Viršutinis popierių sulankstau ir apsuku ta pačia virvelė. Viršutinį popierių galima išdekoruoti ir parašyti sveikinimą. Aš nusiunčiau saldžius linkėjimus.

  Va taip šventiškai supakuotą meduolį galima deti į voką ir nešti į paštą.
 Jau žinau, kad meduoliai saugiai pasiekė draugus, atnešdami į jų namus saldų kalėdišką kvapą.

velykinių kiaušinių paišymas

 Šiandien atvelykis. Velykinius kiaušinius iš tiesų marginome prieš savaitę, bet pasipasakoti apie tai, tik dabar susiruošiau.
 Šiemet kiaušinius apipaišėme. Taip, suprasti reikia tiesiogiai-ėmėme spalvotus pieštukus ir paišėme apipaišėme  kiaušinius.
Jei ir Jūs kada nors taip nuspręsite apipaišyti kiaušinius, tai šios mano pastabos apie tokį marginimo būdą pravers. Pirma, geriau naudokite baltus kiaušinius, bus lyg baltas popieriaus lapas. Antra, kiaušinius kietai išvirkite, kiaušiniai suskilusiais lukštais netiks apipaišymui (sunaudokite juos geriau mišrainei ). Trečia, piešinio kontūrus galite  nusipiešti paprastu pieštuku. Ketvirta, paišymui naudokite geriau minkštus pieštukus, gali būti net akvareliniai, tada dar ir palieti spalvą galėsite. Penkta, jei naudosite pritaikytus vaikams, nekenksmingus sveikatai  pieštukus, tai turėsite tikrai eko. kiaušinius.
 O tai nuotraukos iš mūsų paišymo.

kaip pasidaryti kvapo difuzorių namams

 Kvapo difuzorius- tai namams skirtas kvapiklis su lazdelėmis. Indas pripilamas natūralių aliejų pagrindu pagaminto aromatinio skysčio, tuomet į indą merkiamos specialios lazdelės. Svarbu, kad lazdelės būtų akytos ar paorėtos, gerai sugertu skystį ir leistu laisvai skysčiui garuoti ir skleistis kvapui. Dažnai  difuzoriams naudojami bambukų, rotangų, tikrųjų nendrių lazdelės...
 O jei neturi nei bambukų, nei rotangų, nei nendrių...Bet turi pievas, kuriose auga smilgos!

  Išdžiuvęs smilgos stiebas yra gan tvirtas ir svarbiausia- akytas, centre turi kiaurymę. Sukarpius stiebą maždaug po 20cm. gauname natūralias lazdeles kvapo difuzoriui.

  Lazdeles turime, metas susirasti kokį dekoratyvų butelaitį pačiam kvapniam skysčiui. Aš panaudojau seną, dar močiutės laikų melsvą vaistų buteliuką. Mielas man toks senoviškumas...

 Aromatinis skystis difuzoriams gaminamas maišant įvairius eterinius aliejus. Gamybos procesas tikrai malonus ne tik nosiai , bet ir širdžiai ir vertas atskiro aprašymo ateityje...
 Aromatinį skystį pilame į indą ir merkiame lazdeles.

 Netrukus namai pakvimpa... Butelaičio kvapnusis skystis aromatą skleidžią per įmerktas smilgų lazdeles. Jomis galima reguliuoti ir kvapo stiprumą- apvertus kita puse visas skystyje įmirkusias lazdeles, aromato dvelksmas bus stipresnis. Jei patalpos didesnės, lazdeles perversti reikia dažniau. Jei kvapas per intensyvus - galima apversti tik po vieną ar kelias lazdeles. Gaunasi žavus žaidimas kvapais!

kaip mes marginome margučius

 Šiais metais margučius marginome neįprastai -pirštais. Pamenate, vaikystėje įkišti pirštukus į dažus ir tepti juos ant popieriaus, ar net ant sienos buvo didelis smagumas. Galiu patikinti, kad ir suaugus smagumas paišant pirštais niekur nedingo! Margučių marginimas pirštais tikrai turėtu patikti visiems, bet, aišku, didžiausias džiaugsmas tai turėtų teikti mažiausiams.
 Margučių marginimui naudojom Giotto firmos dažus skirtus mažiems vaikams paišyti pirštais ar kempinėlėm. Tai netoksiški, nealergiški, lengvai nusiplaunami iš rankų dažai.

 Kiaušinius prieš dažant reikia kietai išvirti ir nusausinti. Atsidaryti dažus,merkti pirštus ir atsiduoti marginimo malonumui.

Tikrai nesudėtinga, nors keli patarimai marginant šiais dažais būtų. Dažų pakuotę sudaryta iš trijų pagrindinių spalvų- geltonos, raudonos ir mėlynos, taigi reikėtų prisiminti pagrindines spalvų maišymo taisykles, pavyzdžiui, kad išgauti žalią spalvą , maišome geltoną ir mėlyną. O jei labai ilgai maišysite visas spalvas didelė tikimybė, kad gausite tik pilką spalvą. Spalvas galima dėti sluoksniais, išgausite dar įdomesnį tapybišką efektą . Dažai tiršti, taigi kiaušinius galima praturtinti įvairia faktūra, išgaunant ją ir pirštų spaudais ir kempinėlę. Ir dar prisiminkite, kad dažai nuplaunami-jei nepatiko rezultatas kiaušinį galimą paprasčiausiai nuplauti po šiltu vandeniu ir pradėti iš naujo. Na ir paskutinis patarimas būtų- būtinai, išdžiuvus dažams ištepkite kiaušinius aliejumi , spalvos taps daug sodresnės ir blizgesnės.

 Tegul Jūsų Velykos būna saulėtos, džiugios ir spalvingos!

kaip pasidaryti virtiną iš rėmų papuošalų eksponavimui

 Prireikė man nedidelės virtinos papuošalų eksponavimui lauke. Galvojau apie kažkokią negylę spintelę su stiklo durelėmis...Apvažiavus parduotuves supratau , kad kažko panašaus į vitriną tiesiog nėra pardavime. Apsilankymas pas nestandartinių baldų gamintojus taip pat nieko gero nežadėjo, paprasčiausiai niekas nenorėjo tokio nedidelio užsakymo apsiimti...
 Taigi, teko pačiai susigalvoti kaip pasidaryti namų sąlygomis vitriną papuošalų eksponavimui.
Panaudojau tam du medinius rėmus . Maniškių rėmų vidiniai išmatavimai -32cm.x38cm. ir gylis kiekvieno apie 1,5cm. Dar prireikė stiklo bei  nugarėlės ir nedidelių vyrių.

 Rėmus suglaudžiau nugarinėm pusėm į vidų. Vienoje suglaustų rėmų kraštinėje buvo prisukti du vyriai. Šį darbą atliko vyras, aš tik laikiau suglaudus rėmus :)

 Kai vyriai prisukti , rėmus galima atversti kaip knygą , ar kaip langą. Į vieną rėmą reikia įtvirtinti dugną ant kurio ir bus sukabinami papuošalai , o į kitą rėmą reikia įstatyti stiklą.

 Kai dugnas ir stiklas įtvirtinti , bėja aš tai dariau klijų pagalba, galima pagalvoti ir apie vitrinos iš rėmų pakabinimą bei pačių papuošalų sukabinimą rėmuose. Aš papuošalų sukabinimui pasirinkau labai minimalu variantą , kelias įtemptas lino virveles .

 Mano vitrina baigta. Esu patenkinta sugalvotu rėmų pavertimu vitrina , tai nekainavo krūvos pinigų ir galėjau pati nesunkiai įgyvendinti idėją.

ruduo...darome klevo lapų roželes

 Rudeniška dargana, lietus ir vis trumpėjančios dienos...Ir jei, ne rudeniški medžių lapai, pasakyčiau -nykus laikas. Lapų spalvotumas gelbsti.

 Klevų lapai rudenį -nuostabūs. Kiekvienas vis kitaip spalvotas. Gera į juos žiūrėti, gera liesti, rinkti ir gera iš jų daryti roželes.

 Tikrai nemažai, per savo rudenius esu tokių klevo lapų roželių padariusi. Dariau iš jų puokštes, rudenines floristines kompozicijas, ir ne tik rudenines, bet ir kalėdines, roželės puikiai išdžiūsta, o po to jas galima apipurškus dažais, naudoti ir kalėdiniams papuošimams. Dariau jas ir šiaip, savo malonumui, juk smagu, išėjus su vaiku pasivaikščioti , parsinešti rudens spalvotumų namo...
 Pasidaryti klevo roželes tikrai nesudėtinga . Prireiks tik klevo lapų, siūlų ir žirklių bei kokios šakelės koteliui.
Klevo lapą reikia lenkti per pus, susukti  į tūtą - turime roželės pradžią. Dabar belieka kitus perlenktus lapus sukti, dėlioti aplink ir neužilgo pamatysime , kad rankoje laikome roželę. Galą roželės apriškime siūlu, taip sutvirtindami lapus, kotelius nukarpykime, o ir pačią roželę , jei kokie lapo galai styro, pakarpyti galima, belieka įkišti kotelį. Štai ir savo džiaugsmui, turime klevo lapų roželę.

kaip pasidaryti skeletuotus lapus

 Aš skeletuotus lapus darausi rudenį. Gaminus juos nenaudojant jokių cheminių ėsdinimo priemonių, tai būtent rudeniniai lapai, kai pati gamta jau lapo žalumą  nusilpnino , bet lapo gyslelės dar išlieka tvirtos, tam puikiai tinka.
 Paeiliui, kaip gi aš darau skeletuotus lapus.

 Darbui reikės: vandens, šepetėlio gan kietais šereliais, rūpesnio švitrinio popieriaus ir aišku pačių lapų.
Esu išbandžiusi įvairių medžių lapus, bet ąžuolo lapai šiam darbui man tinka geriausiai. Taigi rekomenduoju ąžuolo lapus.

 Lapus merkiame į vandenį . Šlapius dedame ant švitrinio popieriaus.

 Imame šepetėlį ir pradedame juo baksnoti lapą. Ne trinti, ar šveisti, o būtent baksnoti ir baksnoti nenaudojant didelės jėgos, jei baksnosite labai stipriai , gali gautis ne skeletuoti , bet skyletuoti lapai :)

 

 Lapą karts nuo karto nardinkite į vandenį ir nuplaukite pašalintą žalumą. Vėl dėkite šlapią lapą ant švitrinio popieriaus, vėl baksnokite šepetėliu ir vėl plaukite. Tai kartokite, kol išryškės lapo gyslų piešinys .
 Šlapius skeletuotus lapus palikite apdžiūti, o po to galutinai išdžiovinkite tarp knygos lapų. Jei norite greitai išdžiovinti lapus, pasinaudokite lygintuvu. Šlapius skeletuotus lapus, sudėtus tarp balto popieriaus lapų , karštu lygintuvu palyginkite.

 

 Štai kokie maniškiai jau išdžiovinti ir paruošti naudojimui skeletuoti ąžuolo lapai.

Jie tikrai nėra tokie, kaip chemiškai ėsdinti ir  pirkti kokioje floristikos  parduotuvėje...Jie rankų darbo...

 Aš savus lapus naudoju kurdama papuošus su derva.

 

  Neabejoju , kad ir Jūs surasite, kur panaudoti pačių pasigamintus skeletuotus lapus .

Linkiu gero kūrybinio laiko.

kaip pasidaryti sagę iš audinio juostelių

Mėgstu įvairias faktūras, kurios gaunasi raukiant, dygsniuojant , sluoksniuojant audinį .Vis prisėdu paieškoti ką dar įdomaus iš audinio "išgauti" būtų galima .
Šį kartą pasidalinsiu viena atrasta audinio faktūra , na ir kad pamoka būtų įdomesnė - darysime sagę širdelę .

1. Priemonės ir medžiagos :
-Sukarpytos audinio juostelės. Audinys turėtų būti lengvai besiardantis. Mano naudotas audinys- medvilninis su sintetika , juostelės sukarpytos 2cm. pločio.
-Nerimo vąšelis. Aš naudojau 2.00 storio.
-Siūlai ar plona vielutė. Aš naudojau 0,18 storio vielutę.
-Adata.
-Žirklės.
2. Susikarpome audinį juostelėmis. Mano karpytos 2cm. pločio juostelės, bet jei audeklas storesnis, tai juostelės turi būti plonesnės.  Iš sukarpytų audinio juostelių vąšeliu neriame pynutę . Šiai sagei širdeliai pagaminti man prireikė apie 1m. nertos audinio pynutės.Vėl gi , reikia nepamiršti, kad pynutės ilgis  priklausys nuo pasirinkto audinio storio. Patarimas-neužbaikite pynutės, palikite su kilpele, kad prireikus galėtumėte pailginti ar patrumpinti.
3. Sukame pynutę į ratuką ir tvirtiname siūlo ar vielutės dygsniais. Sukdami išgaukime širdelės formą, viršuje pridygsniuodami kelias papildomas pynutės eiles. Kai jau turėsite Jums tinkama sagės formą, reikės dar kelis kartus viską "pereiti" siūlo ar vielutės dygsniais kad formą įgautų standumą .
4. Gauname tvirtą ir gan storą širdelė. Audinio nerta pynutė standžiai susisiuvo, pasimatė atspurę audinio siūleliai  ir  išryškėjo štai tokia įdomi faktūra. Audinio faktūrą pagyvina ir siūlo, vielutės dygsniai, tai patarimas -neslėpkite dygsnių.

5. Prisiuvame sagės užsegimą. Kadangi pati sagė standi, tai papildomai jokios nugarėlės dėti nereikia.
6. Galima sagę ir padekoruoti. Tą aš ir padariau- prisiuvau karoliukų ir vielos susukimų .

Štai sagė-širdelė ir baigta.

tokiu pat principu daryta sagė "Paukštukė"