ManoMonai

 Mano Monai -tai rankų darbo popierius, popierinės dekoracijos, atvirutės...
 Paklausite, o kur papuošalai?...Jie niekus nedingo, bet jau kuris laikas mano "galva pramušta" ne jais...Tiesiog pajutau, kad noriu veiklos naujumo, kad sugalvojimai peržengia papuošalų rėmus ir  taip metų pradžioje atsirado Mano Monai.
 Ką veikia Mano Monai galite sekti : https://www.facebook.com/manomonai.lt/
ir pasižvalgyti : https://www.etsy.com/shop/ManoMonai/

atvirutė eglutė

  Leiskite sau svajoti ir svajonėm išsipildyti 

 Pagalvojau, kad daugiausia kalėdinių šventinių atviručių esu padariusi naudojant eglutės motyvą. Tos eglutės tikrai buvo įvairios ir nebūtinai žalios... Bet šiemet  eglutė -žalia, o žalia- tai leidimo, skatinimo judėti, atsinaujinimo spalva. Tebūnie kitais metais "žalia šviesa" svajonėm...
 Šios atvirutės padarymo idėja atsirado dar ankstyvą rudenį. Tada dalyvavau tautodailininkės Odetos Bražėnienės medžio raižymo mokymuose. Išraižiau ir atsispaudžiau "saulutę". Ir vat, gruodžio mėnesį išsitraukiau  tos "saulutės" medžio raižinį  ir naudojant frotažo techniką padariau kalėdines atvirutes su žalia eglute.

  Frotažo technika tikrai turi dideles galimybes kuriant atvirutes. Ir tikrai nebūtina turėti raižinį šiai technikai, tai gali būti bet koks reljefinis paviršius, kad ir paprasčiausia neobliuota lenta. Ant reljefinio paviršio dedamas popierius ir trinamas pieštuku ar kreidele ir taip išgaunama įdomi piešinio faktūra.
 Pabandykite!  

Lilia, Lilija, Lelija

 LiliaLilijaLelija -  pabandykite pakartoti. Iš pirmo karto nesigavo? Dar kartelį -LiliaLilijaLelija!
 Ar pajutote vibracija kaktos srityje? Neišsigąskite- tai veriasi trečioji akis!
 Šioje vietoje reikėtu nusijuokti. Numanau, trečia akis neatsivėrė, bet nuotaika pagerėjo.
 Tokia tai ta "Lilija", nešanti gerą nuotaiką.

"Lilija" didelis pakabutis, jo ilgis-8cm., plotis-7,5cm., padarytas iš kelių storio metalo vielos ir vielutės bei spalvotos tekstilės.

Ir turiu aš jų lygiai trys - "Lilia" , "Lilija", "Lelija"

"Lilia", "Lilija" ar "Lelija" gali būti Jūsų .
Parašykite e.paštu : grazina@aliai.
Kitų dabar turimų darbų albumas čia .

kai tavo išsilavinimas praverčia versle

 Mūsų šeima turi nedidelį verslą - www.aliai.lt susijusi su apgyvendinimo, turizmo paslaugomis. Ir visai nesusijusi su daile, nors abu su vyru esame baigę Vilniaus dailės akademiją. Iš tiesu kasdieniniuose darbuose  nelabai tos dailės  ir pasigendu.... Bet neslėpsiu būnu laiminga, jai prireikia ūkyje ką nors didesnio padailint.
 Šį kartą padailinti reikėjo naujai atgimusią pirtį. Ėmėme ir nupaišiame pirčiai mandalą.

 Perskaitėte teisingai, mandala būtent paišyta. Paišyta įvairiais pieštukais ant senų lentų. Kad nenubėgti visai į mandališkas lankas, teko pasivartyti kaip senovėje liaudyje puošė baldus. Na ir aišku, pasibandyti ar iš vis įmanoma turėti nekontrastingą piešinį (vis gi, liaudies naudotos atviros spalvos baldų puošybai man nepatinka). Įmanoma, reikia tik minkštų pieštukų ir tinkamo lako piešiniui užfiksuoti. Lentos susimontavo į tokį nemaža kvadratą 65cm.x65cm., tai teko kelias dienas patūpčioti ir paklūpoti prie jo.

 Štai ir rezultatas pirties interjere.

Lizos medžioklė

 Štai jie- Lizos medžiotojai, apsiginklavę fotografuojančiomis priemonėmis, besitaikantis "pagauti". Tokioje minioje ir tokiam atstume "pagauti" nedideli maždaug 70ant 50 centimetrų paveiksliuką tikrai sunku. Net pasakyčiau praktiškai neįmanoma, nes tas paveiksliukas dar paslėptas po keliais apsauginiais storais stiklais...Ką ten "pagauti", net ir vietoje akimis "pačiupinėti" -neįmanoma.

    Čia tai ką pavyko man pamatyti... Na ir dar "selfį" pasidaryti, nes daugiau nėra ką veikti prie šio Leonardo da Vinčio šedevro.

 "Kaip Mona Lizą?"-į dažniausiai užduodama klausimą po kelionės į Paryžių, dabar atsakau- "Vis dar gyva".
  Musee du Louvre didžiuojasi sukauptais meno kūriniais, patikėkite ten jų tikrai daug daug daug, net per daug... Bet patikėkite tie meno kūriniai tikrai galėtų būti daug geriau išeksponuoti ... Dėja, ir šedevrams tik sienų neužtenka...
  Gerėdamasi menu patiri jausmų virpesį, bet šiuo atveju tik užsidėjau dideli pliusą pavadinimu buvau Luvre.
O patarimai keliautojui, kuris Paryžiuje susiruošė aplankyti Luvrą būtų tokie: apsilankymo laiką rinkitės rytinį, pirkite bilietus internetu, neikite per centrinį piramidės įėjimą ir  taip sutaupysite bent valandą laiko pačios ekspozicijos apžiūrai.

paroda "Pasauliui nuspalvinti kartais pakanka tik pasipuošti"

Va taip, stovi, žiūri ir džiaugiesi, nes prieš trys mėnesius sumanytą idėją - nuo papuošalo iki jo eksponavimo, pavyko įgyvendinti. Daugiau nuotraukų pasižvalgymui šiame albume :paroda (2016 m. spalis)

 Pirmasis parodos papuošalas "Aguona" iš tiesu ir buvo tas papuošalas nuo kurio visas parodos sumanymas ir prasidėjo. "Aguonos" tikrai negalima pavadinti tokios  atlikimo technikos pirmuoju papuošalu, iki jos buvo nueitas nemažas ieškojimų kelias. Na ir kaip norėtus, bet nepasidaro autorinės technikos per kelias dienas... Kai "Aguoną" padariau, supratau, kad gali gautis graži papuošalų gėlių paroda. Iš karto kilo mintis kaip tas gėles išeksponuoti. Žiūrint iš toliau man "Aguona" savo faktūra priminė užspalvintą pieštukais gėlę. Taip ir gimė mintis- eksponuoti papuošalus ant baltų stendu su paprastu pieštuku išpaišytomis gėlėmis, o papuošalai būtų lyg pradžia spalvinimo.
 Įgyvendinti šią parodos idėją mane paskatino dar ir pati parodos erdvė. Tos stiklo vitrinos stovi Utenos miesto centrinėje aikštėje, jai eksponuojami kokie didesni daiktai, na pavyzdžiui keramikiniai puodai, tai pastatyti vitrinose, jie tikrai matomi. Bet jei eksponatai būna smulkūs, paguldyti, jie tiesiog "dingsta", na aplinkui per daug erdvės. Pati prieš gerus metus, rengdama ten parodą " Papuošalai su tikrų tikriausiais akmenukais "jau sprendžiau šią problemą. Pasakojimas apie tą paroda : http://www.aliaipapuosalai.lt/2015/04/paroda-papuosalai-su-tikru-tikriausiais.html .Tada kėliau eksponuojamus papuošalus ant papildomų stiklų. Ir vis gi, teko sau pripažinti, tai nebuvo eksponavimas , kuriuo aš bučiau iki galo patenkinta...
Bet šį kartą , viskas kitaip, einant aikšte jau iš tolo pamatai , kad tose vitrinose yra paroda. Esu dėkinga Utenos kraštotyros muziejaus direktoriai, kad patikėjo mano šia neįprasta eksponavimo idėja.
Parodos pavadinimas, ar tiksliau moto  "Pasauliui nuspalvinti kartais pakanka tik pasipuošti" susigalvojo tiesiog savaime . Juk tai tiesa, jei diena "pilka", jei trūksta "spalvų" - pasipuoškite, paprasčiausiai užsidėkite ryškesnį papuošalą ir pamatysite, pasaulis nusišypsos.

"Drugelis rudeninis"

 Ir kiekvienais metais mane ruduo užburia savo spalvomis. Galiu tiesiog sėdėti ant suoliuko ir gėrėtis spalvomis.

 Tai visai nenuostabu, kad darbuose tokios spalvos pasirodo.

 "Drugelis rudeninis" -sagė. Taigi galima rudenio spalvos tiesiog įsisegti ir nešiotis drauge.
 Sagės išmatavimai -ilgis11,5cm. aukštis 7cm. Technika...Pastaruoju metu, kai apžiūrimi tokio atlikimo mano darbai ir klausiama ,o kaip čia padaryta, tenka leistis į ilgokus pasakojimus... Tai storesnės sidabruotos vielos raizgymas, viela dar perpinama spalvotais siūlais, bei kita tekstile , yra dar metalo vielutės užnerimo sluoksnis ir dar juodinto plieno papildomas nerimas...Arba tiesiog sakyti,-technika mišri ir įvairi.
_______________________________________
kontaktams e.paštas: grazina@aliai.lt

kai reikia vizitinių kortelių

 Kai reikia vizitinių kortelių aš jas imu ir pasidarau.
 Jau nepamenu kada paskutinį kartą spaustuvėje užsisakinėjau vizitines korteles. Na, nepatinka man tas standartinių išmatavimų popierinis lapelis su atspaustu telefonu, juk iš ties, jis nieko svarbaus ir esminio nepasako apie tave ir tavo veikla, tai tiesiog popieriukas su skaičiukais. Beje, jai telefono numerį užrašytum ranka , tai tas lapeliukas būtų daug informatyvesnis. O šiaip,  visus telefonų numerius seniai gali "laikyti" telefone, o interneto informacijos jūra plati ir gili ir mokėk joje plaukioti . Taigi , kam tas nuobodus lapelis ?...
 Geriau -savita, originali, rankų darbo vizitinė kortelė. Aš pati nedarau "vieno kirpimo" kortelių, kiekvieną kartą jos būna skirtingos.
 Šį kartą tokios - su vasarą darytu tikrų žolynų popieriumi.  Turint tokį popierių, atsiprintinti lapą su vardu ir pavarde, bei išsipjauti stačiakampius ir juos susegti -nesudėtinga. Patarimas būtų, jai nereikia didelio kiekio, vardą ir pavardę užrašykite ranka, taip vizitiniai kortelei suteiksite papildomo išskirtinumo. Man šį kartą reikėjo kiek daugiau nei kelių.

"Aniutini glazki"

 Taip, perskaitėte teisingai, ir dar teisingiau būtų, jei parašyčiau kirilica -Aнютины глазки. Žinote kokia gėlelę vadina Aniutos akelėmis? O gi -našlaitę. Prisipažinsiu, aš pati to nežinojau. Sužinojau, kai paaiškino, kad našlaitės sagė bus skirta Anai, nes tai jos gėlė. Aišku, kaip ir pridera kalbant apie gėlių simbolinę reikšmę išklausiau legendą apie įsimylėjėlius, kurie viens kitą suprato be žodžių ir bendravo mintimis. Taigi, našlaitė simbolizuoja ne tik meilę, bet ir bendravimą su mylimuoju mintimis, žvelgiant į mylimojo akis, be žodžių gali pajusti jausmo stiprumą... Romantiška. 
 O man  pačiai labai gražus ir lotyniškas našlaitės pavadinimas -Viola.  

Daugiau gėlių galite pasižvalgyti  albume "su siūlų įpinimais"

"Ji turi didelę širdį"

Juk žinai, kad turi didelę širdį? Gali suprasti, nepykti ir užjausti. Tiesiog didelėje širdyje daug meilė gali augti ir žydėti. Taigi  nenustebk, jei išgirsi sakant : "Ji turi didelę širdį".

 Vėrinys "Ji turi didelę širdį" . Vėrinio bendras ilgis-73cm. Didelė širdis yra iš tiesu didelė- 9cm.x6сm. Naudotos medžiagos: koralas, juodinto plieno viela, sidabruoto vario ir dažyto vario vielutė, audinio virvelė.