skrydžio paveikslai

 Aš ta, kuri skrendant lėktuvu, jei tik yra galimybė, stengiasi sėstis prie lango. Taip- man patinka žiūrėti į debesys iš arti, taip- man patinka žiūrėti į žemę iš aukštai...Ir jei skrydis būna tamsiuoju paros metru, ar dangus būna apniukęs visados jaučiuosi kiek nusiminus, kad už lėktuvo langelio pilkuma ar tamsuma.
 Šį kartą skrydis iš Kopenhagos buvo idealus- vidudienis ir dar saulutė švietė.Buvo galima net fotografuoti. Ta ir dariau...

Ir atrodo man tai lyg abstraktūs paveikslai...